Tarptautiniu mastu dirbančiai lietuvių vadovaujamai įmonei „Vindo Solar BV“ šie metai prasidėjo puikiai – sausio mėn. įmonė pasirašė sutartį dėl 37.8 megavatų saulės jėgainės įrengimo Olandijoje – tai didžiausias bendrovės projektas. Tačiau kortas sumaišė netikėtai prasidėjusi koronaviruso pandemija ir užsukti finansavimo kraneliai didžiuosiuose bankuose.
Saulės energijos versle – ne naujokai
„Saulės energetikos srityje dalyvaujam nuo 2009 metų, kai prasidėjo vystymasis Lietuvoje, kuris, deja, nebuvo sklandus. Tai vertė persiorientuoti – ieškoti naujų rinkų. Taip 2016 metais pradėjome veiklą Olandijoje. Nuo to laiko teko įgyvendinti projektus Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Šiose šalyse per metus įdiegdavome 20-25 MW suminės galios elektrinių“, — sakė „Vindo Solar BV“ direktorius Mindaugas Jaruševičius.
Anot jo, plečiantis klientų ratui bei augant reputacijai, bendrovė ėmė gauti vis daugiau kvietimų dalyvauti dideliuose saulės elektrinių įrengimo konkursuose. Itin teigiamą postūmį verslui davė metų pradžioje pasirašyta sutartis su tarptautine energetikos įmone „Vattenfall“ dėl 37.8 MV elektrinės įdiegimo Olandijoje.
Tarptautinis projektas su didelėmis atsakomybėmis
Projekto generalinis rangovas – Vokietijos „Belectric Gmbh“, šešta pagal dydį pasaulyje saulės elektrinių statybų kompanija. Lietuvių „VindoSolar BV“ atliko subrangovo rolę ir buvo atsakinga už daugybę sričių: nuo lauko kelių įrengimo, tranšėjų iškasimo, kabelių paklojimo, iki inžinerinių sprendinių tikrinimo ir keitimo, konstrukcijos surinkimo, modulių sudėjimo ir ištestavimo. Lietuviai samdė kitas kompanijas iš Olandijos, Bulgarijos, Lenkijos, Čekijos, Lietuvos, medžiagos tiektos iš Kinijos, Turkijos, JAV.
Įgyvendinant šį projektą paklota 158 km. kabelių, sukalta 43 tūkst polių, sudėta 118 tūkst saulės modulių, o pats parkas užima 40 ha plotą.
Kortas sumaišė pandemija ir bankai
„Covid-19 šiam projektui pridėjo papildomų atspalvių. Sutartis buvo pasirašyta 2020 sausio 23, darbai pradėti vasario 24 d., o kovo 16 d. buvo uždarytos sienos, sustabdytas oro ir sausumos susisiekimas. Teko viską perplanuoti ir perdaryti, teko surasti sprendimų apie kuriuos negalvojome, skambinti į Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir aiškintis ar galima per Kylį išplukdyti darbuotojus. Teko susirasti kitus subrangovus, įdarbinti žmones Olandijoje, kad galėtų išvykti, pakeisti apgyvendinimą bei susisiekimą, nes atsirado papildomi reikalavimai, perorganizuoti darbą taip, kad žmonės kuo mažiau turėtų kontaktų tarpusavyje“, — netikėtai iškilusius rūpesčius vardijo M. Jaruševičius.
Dėl pandemijos išaugus projekto kaštams ir atsiradus papildomam apyvartinių lėšų poreikiui, tradiciniams bankams toks projektas pasirodė pernelyg kompleksiškas ir sudėtingas, todėl finansavimo gauti nepavyko.
Problemas išspręsti padėjo kredito unija “Magnus”
„Džiaugiamės, kad pavyko rasti bendrą kalbą su “Magnus”. Dirbdami kartu, ieškodami sprendimų bei juos priimdami ir įgyvendindami, greitai sugebėjome sėkmingai užbaigti projektą, patenkinti finansavimo poreikius ir nugalėti stereotipus. Ši unija neišsigando, kad projektas tarptautinis, kad vyksta ne Lietuvoje, kad mes jiems nauji klientai. Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad bendradarbiavimas su šia finansų įstaiga buvo vienas iš sėkmės faktorių”, — pabrėžė M. Jaruševičius.
Kredito unijai “Magnus” šis projektas buvo pirmas tokio tipo, kadangi jame dalyvavo daug suinteresuotų šalių, veiklos modelis buvo kompleksiškas ir reikėjo nemažai gilintis į daugybę detalių.
„Tam ir esame, kad gilintumėmės į kiekvieno kliento situaciją. Matėme, kad projekto vykdytojai turi reikiamos kompetencijos jam užbaigti, užsakovai yra puikios reputacijos, tad dedikavome didesnius resursus, įsigilinome ir suteikėme reikiamą paskolą apyvartinėms lėšoms šiai neįkainojamą patirtį įgijusiai lietuvių bendrovei“, — sakė kredito unijos „Magnus“ valdybos pirmininkas Mantas Janavičius.
