Gavus didesnę sumą pinigų, daugeliui žmonių kyla natūralus noras kuo greičiau priimti „protingą“ sprendimą, ką su jais daryti. Po II pakopos lėšų išsiėmimo šį jausmą dar labiau sustiprina ir viešojoje erdvėje vis kartojama žinutė, kad pinigus reikia kuo greičiau investuoti, įdarbinti ar bent jau neleisti jiems „gulėti be darbo“. Vis dėlto kredito unijos „Magnus“ valdybos pirmininko Manto Janavičiaus teigimu, būtent tokioje situacijoje didžiausia klaida dažnai būna ne konkretus pasirinkimas, o pati skuba.
Kai žmogus gauna didesnę sumą, dažnai atsiranda vidinis spaudimas kuo greičiau padaryti kažką racionalaus. Tačiau vien tai, kad pinigai atsirado sąskaitoje, dar nereiškia, kad sprendimą reikia priimti šiandien. Finansiniuose sprendimuose pauzė labai dažnai nėra klaida – priešingai, ji padeda nepasiduoti impulsui ir sąmoningiau įvertinti situaciją“, – sako M. Janavičius. Pasak „Magnus“ valdybos pirmininko, prieš investuojant verta sau atsakyti ne tik į klausimą, kur galima uždirbti, bet ir ar apskritai sprendimas priimamas ne per greitai. Tai padeda padaryti keturi paprasti, bet svarbūs klausimai. Tokius klausimus, anot M. Janavičiaus, žmonės dažniausiai kelia jau konsultacijos metu, kai sprendimą bando įsivertinti ramiau, o ne impulsyviai.
Ar investuoju dėl aiškaus tikslo, ar tik todėl, kad nenoriu laikyti pinigų „be darbo“?
Pirmasis klausimas padeda atskirti racionalų sprendimą nuo psichologinio diskomforto. Viena yra investuoti todėl, kad žmogus turi aiškų tikslą ir žino, kodėl renkasi būtent tokią kryptį. Kas kita – pinigus perkelti į pirmą pasitaikiusį sprendimą vien todėl, kad nejauku matyti didesnę sumą tiesiog sąskaitoje. „Vienas dažniausių spąstų yra noras kuo greičiau atsikratyti jausmo, kad pinigai nieko neveikia. Tada žmogus ima ieškoti ne geriausio sprendimo, o greičiausio paaiškinimo sau, kad jau pasielgė atsakingai. Tačiau investicija be aiškaus tikslo labai dažnai tėra ne planas, o impulsyvi reakcija“, – sako „Magnus“ valdybos pirmininkas.
Jo teigimu, prieš priimant sprendimą verta sau įvardyti, kam investuojama: senatvei, papildomoms pajamoms ateityje, turto auginimui ilgesniam laikotarpiui, konkrečiam pirkiniui ar kitam aiškiai apibrėžtam tikslui.
Ar tikrai suprantu, iš kur atsiras grąža, kokia rizika ir kada galėsiu atgauti pinigus?
Antras svarbus klausimas – ar žmogus iki galo supranta patį produktą, į kurį svarsto investuoti. Pasak M. Janavičiaus, vien pažado apie galimą grąžą nepakanka. Jei sprendimas tinkamas, žmogus turėtų gebėti savo žodžiais paaiškinti, koks jis ir kaip jis veikia. „Jei žmogus negali paprastai paaiškinti, iš kur atsiras grąža, kokia tikėtina rizika, kiek laiko pinigai bus mažiau prieinami ir kas nutiks, jei planas pasikeis, tai dažniausiai reiškia, kad sprendimas dar nėra pakankamai suprastas. O tai jau yra rimtas signalas neskubėti“, – teigia „Magnus“ atstovas.
Ar šis sprendimas tinka mano laikotarpiui, ar aš tiesiog prisitaikau prie siūlomo termino?
Trečias klausimas susijęs su pinigų likvidumu ir laiko horizontu. Net ir gera investavimo priemonė gali būti netinkama, jei jos terminas nesutampa su tuo, kada žmogui gali prireikti pinigų. Pasak „Magnus“ valdybos pirmininko, viena dažniausių klaidų – pradėti taikytis prie produkto, užuot pirmiausia įsivertinus savo planus. „Žmogus turėtų pradėti nuo savęs, o ne nuo produkto. Jei pinigų gali prireikti po metų ar dvejų, sprendimas, kuris realiai skirtas ilgesniam laikotarpiui, gali kelti nereikalingą įtampą. Tokiu atveju problema ne ta, kad investicija bloga, o ta, kad ji paprasčiausiai netinka konkrečiai situacijai“, – sako M. Janavičius.
Todėl prieš investuojant verta savęs paklausti labai praktiškai: ar būsiu ramus, jei šie pinigai bus mažiau pasiekiami ilgiau, nei dabar įsivaizduoju? Jei atsakymas neaiškus, tai ženklas, kad sprendimas gali būti priimamas per anksti.
Ar manęs niekas nestumia apsispręsti per greitai?
Ketvirtas klausimas, pasak M. Janavičiaus, yra vienas svarbiausių, nes skubą dažnai sukelia ne pats žmogus, o aplinka. Spaudimą gali kurti reklama, agresyvus pardavimas, pažadas, kad pasiūlymas galioja tik trumpai, kitų žmonių entuziazmas ar baimė praleisti progą. Tokiose situacijose sprendimas pradeda atrodyti skubus net tada, kai iš tiesų toks nėra. „Jei žmogus jaučia, kad apsispręsti reikia čia ir dabar, tai savaime dar nėra gero sprendimo požymis. Finansų srityje skuba labai dažnai naudinga ne tam, kuris investuoja, o tam, kuris nori greitai parduoti. Todėl bet koks stiprus spaudimas apsispręsti kuo greičiau turėtų būti vertinamas kaip signalas stabtelėti“, – teigia „Magnus“ atstovas.
Jo teigimu, racionalus sprendimas paprastai atrodo toks pat geras ir po kelių dienų ar savaičių. Jei pasiūlymas atrodo patrauklus tik tol, kol žmogus neturi laiko jo ramiai apsvarstyti, tai jau rimta priežastis į jį žiūrėti atsargiau. „Investavime viena brangiausių klaidų yra ne tai, kad žmogus nepasirinko tobulo varianto, o tai, kad jis sprendimą priėmė per greitai. Kuo didesnė suma, tuo daugiau prasmės turi ne skuba, o racionalumas, ramus įsivertinimas ir sprendimas, kurį žmogus iš tikrųjų supranta“, – sako M. Janavičius.
Jei abejojate, koks sprendimas jūsų situacijoje būtų racionaliausias, kredito unija „Magnus“ kviečia registruotis nemokamai konsultacijai: https://magnus.lt/kontaktai. Jos metu finansų specialistas padės ramiai įsivertinti savo finansinę padėtį, galimus scenarijus ir nuspręsti, ar šiandien jau metas investuoti, ar pirmiausia verta skirti daugiau laiko pačiam sprendimui įvertinti.